LTEN
Gražiausios tarpukario Kauno durys
Gražiausios tarpukario Kauno durys
Parsisiųsti PDF
     Durys – tai vienas reikšmingiausių architektūrinių elementų, tam tikras materialusis artefaktas, bylojantis apie atstovaujamo laikotarpio estetinį suvokimą, vyravusias madas, gamintojų technologinius pajėgumus ir užsakovų skonį. Tad durų iššifravimas gali papildyti ne tik individualaus pastato charakteristiką, bet ir bendrąjį tarpukario Kauno architektūros ir dizaino vaizdą. Nors iki šiol mažai žinoma, kas duris projektavo ir gamino, visgi akivaizdu, kad durų dizainui buvo skiriamas didelis dėmesys. Vien ko vertas faktas, kad Bronius Elsbergas savo projektuotų durų fotografijas eksponavo 1937 m vykusioje III rudens dailės parodoje. Detalių durų brėžinių yra palikęs ir Vytautas Landsbergis Žemkalnis. 
      Duris Kaune gamino ne tik anonimiški staliai, bet ir žymiausi baldų fabrikai bei privačios dirbtuvės, kaip Kosto Petriko baldų fabrikas, baldų fabrikas „Universal“, Jono Vainausko ir Vinco Klioklio baldų dirbtuvės. Fanerą durims teikė žymiausias faneros fabrikas, veikęs Klaipėdoje – A. Bisdom  & Zoon. Būtent lygaus paviršiaus faneruotos durys buvo viena didžiausių tarptautinio modernizmo durų madų. Lietuvoje, galima manyti, dėl klimato sąlygų faneruotos durys plačiai nepaplito, tačiau vienas įspūdingiausių faneruotų durų iki šiol galime matyti Kauno Karininkų ramovėje. Kita modernizmo durų tendencija – gausus stiklo naudojimas. Buvo stiklinama didžioji sąvaros dalis arba stiklinamos horizontaliai išdėstytos stačiakampės įsprūdos. 
     Šiuo trumpu maršrutu kviečiame pažvelgti į Kauno miesto modernėjimą ir kartu regioninį savitumą per Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio duris. Maršrutas simboliškai prasideda nuo Lietuvos banko rūmų – jų durys, kaip ir pats pastatas, atspindi  XX a. 3–jame deš. vis dar populiarų istorizmą. Toliau kylant Putvinskio gatve, jau pirmųjų, šalia esančių namų durys įkūnija tarptautinio modernizmo (Nr. 72) ir tautinio stiliaus (Nr. 70) pavyzdžius duryse ir taip iliustruoja tarpukario kultūrinę tautiškumo bei modernumo naratyvų samplaiką. Žaliakalnis pasitinka akcentuotu ir savas istorijas slepiančiu Jono Jablonskio gimnazijos portalu, o maršrutą galėsite baigti ramioje Lietuvių gatvėje. Čia esančių namų (Nr. 24 ir Nr. 28) durys vaizdžiai iliustruoja tarpukario Žaliakalnio kontrastą, kuomet šalia paprastų medinukų su etninės architektūros ženklais (šiuo atveju duryse) iškyla modernios vilos su tarptautinio modernizmo stilistikos durimis. 
***
Aistė Dičkalnytė

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Maršrutą sudaro: